Net du žmonės, kurių bendrasis IQ vienodas, gali skirtis: vienam lengviau perskaityti ilgą tekstą ir susisteminti savo mintis, kitam – per trumpą laiką palyginti daug informacijos. Šį skirtumą parodo pažintinių gebėjimų profilis.
Pažintinių gebėjimų profilis parodo bendrojo IQ sudėtį
Bendrasis IQ yra skaičius, apibendrinantis kelioms pažintinėms užduotims bendrą gebėjimų lygį. Pažintinių gebėjimų profilis parodo, iš kokio atskirų gebėjimų derinio šis lygis susideda.
Vertinamos sritys priklauso nuo testo, tačiau dažniausiai nagrinėjami šie gebėjimai:
- Kristalizuotas intelektas (Gc): žodžių reikšmių ir įgytų žinių naudojimas.
- Fluidinis samprotavimas (Gf): pirmą kartą pateiktos užduoties ryšių ir taisyklių atradimas.
- Regimieji-erdviniai gebėjimai (Gv): figūrų, vietų ir jų išdėstymo keitimas mintyse.
- Darbinė atmintis (Gwm): informacijos išlaikymas ir naudojimas tuo pačiu metu.
- Informacijos apdorojimo greitis (Gs): greitas ir tikslus palyginimo, paieškos bei perrašymo veiksmų kartojimas.
Japoniškoje WAIS-IV versijoje fluidinis samprotavimas ir regimieji-erdviniai gebėjimai nėra pateikiami kaip du atskiri pagrindiniai rodikliai – su abiem gebėjimais susiję subtestai įtraukiami į percepcinio samprotavimo rodiklį. Skirtingų testų rodiklių sudėtis skiriasi, o 5 gebėjimų tarpusavio ryšiai išsamiau paaiškinti straipsnyje Cattell-Horn-Carroll (CHC) intelekto teorija.
Pažintinių gebėjimų profilyje reikia atskirti rezultato lygį, palyginti su bendraamžiais, ir santykinai aukštesnius bei žemesnius paties žmogaus rezultatus. Pavyzdžiui, informacijos apdorojimo greičio rezultatas gali viršyti bendraamžių vidurkį, bet jei verbalinis supratingumas ir samprotavimas dar aukštesni, paties žmogaus profilyje informacijos apdorojimo greitis bus santykinai žemesnė sritis.
Vadinasi, žemiausias paties žmogaus rezultatas nebūtinai yra žemas, palyginti su visa normine grupe. Net vienodą bendrąjį IQ turintys žmonės gali skirtis: vieno kelių gebėjimų rezultatai bus panašūs, o kito aukščiausių ir žemiausių rezultatų skirtumas – didelis. Todėl skirsis ir užduotys, kuriose jų gebėjimai atsiskleidžia geriausiai.
Gebėjimų skirtumai atsiskleidžia atskiruose darbo, bendravimo ir mokymosi etapuose
Kasdienes situacijas naudingiau skaidyti į konkrečius veiksmus, o ne vertinti tik pagal profesijos pavadinimą.
Žmogus, kurio verbalinis supratingumas aukštas, o informacijos apdorojimo greitis santykinai žemesnis, gali greitai suprasti ataskaitos tikslą, išskirti pagrindinius klausimus ir nuspręsti, kokia bus išvada. Tačiau skaičių bei citatų paieška ir suvedimas, formatavimas bei galutinė patikra užtrunka ilgiau. Ilgiau trunka ne supratimas – paieškos, suvedimo ir tikrinimo krūvis susitelkia vėlesniuose etapuose, kai suprastą turinį reikia paversti galutiniu darbu.
Žmogus, kurio samprotavimas ar regimieji-erdviniai gebėjimai aukšti, o darbinė atmintis santykinai žemesnė, gali lengvai atrasti užduoties struktūrą bei sprendimą, jei sąlygos surašytos lape. Tačiau vien mintyse išlaikant kelias žodžiu pateiktas sąlygas ar tarpinius skaičiavimo rezultatus, užduotis ima strigti. Mokantis atsakymas gali būti prarastas ne dėl pačios sąvokos sudėtingumo, o atliekant skaičiavimus mintinai ar išlaikant kelias sąlygas.
Tą pačią instrukciją vienam žmogui lengviau suprasti perskaičius tekstą, kitam – pamačius ryšius schemoje. Šis santykinis skirtumas išsamiau paaiškintas straipsnyje Verbalinių ir neverbalinių gebėjimų persvara.
Svarbu atskirti, kuriame etape kyla sunkumų: suprantant, išlaikant, sprendžiant ar pateikiant atsakymą
BrainTypeIQ gebėjimų skirtumus su kasdienėmis situacijomis susieja išskaidydamas sunkumus į keturis etapus: supratimą, išlaikymą, sprendimą ir atsakymo pateikimą. Toje pačioje situacijoje, pavyzdžiui, kai sunku sekti susitikimą, sunkumų gali kilti skirtinguose etapuose.
| Etapas | Kas vyksta | Ką galima pakeisti |
|---|---|---|
| Supratimas | Nežinomi specialieji terminai ar prielaidos, todėl sunku suprasti bendrą pasisakymų prasmę | Iš anksto pateikti darbotvarkę, terminus ir medžiagą |
| Išlaikymas | Klausantis kito pasisakymo pamirštamas ankstesnis klausimas ar mintis | Pagrindines mintis ir neatsakytus klausimus palikti bendruose užrašuose |
| Sprendimas | Turinys suprantamas, bet sunku pasirinkti, ar pritarti, nesutikti, ar pateikti klausimą | Iš anksto nurodyti sprendimo kriterijus ar galimus variantus |
| Atsakymo pateikimas | Po susitikimo mintį galima išdėstyti raštu, bet kalbantis gyvai pokalbis tęsiasi greičiau, nei spėjama suformuluoti mintį | Iš anksto pasižymėti pagrindines mintis ir papildyti atsakymą pokalbių programoje arba raštu po susitikimo |
Kol situacija apibūdinama tik kaip „man sunku dalyvauti susitikimuose“, neaišku, kokias sąlygas keisti. Pažintinių gebėjimų profilis padeda susiaurinti etapus, kuriuose gali susitelkti didžiausia apkrova, o tada konkrečioje situacijoje patikrinti, kas iš tiesų vyksta. Atsiradus laiko apribojimui, pertraukimams ar kelioms vienu metu atliekamoms užduotims, net to paties žmogaus didžiausios apkrovos vieta gali pasikeisti.
Stipresnius gebėjimus galima panaudoti sunkesniems darbo etapams palengvinti
Pažintinių gebėjimų profilis tampa praktiškas, kai stipresni gebėjimai panaudojami sunkesnių darbo etapų sąlygoms pakeisti.
Jei verbalinis supratingumas stiprus, bet palyginimas ir duomenų suvedimas užtrunka, klasifikavimo taisykles, baigto darbo kriterijus ir standartines formuluotes galima nusistatyti iš anksto bei išsaugoti šablonuose. Taip stipraus verbalinio supratingumo nebereikia kaskart iš naujo pasitelkti kiekvienam sprendimui, o greičio reikalaujančiose situacijose lieka tik pasirinkti ir suvesti.
Jei samprotavimas ar regimieji-erdviniai gebėjimai stiprūs, bet sunku išlaikyti kelias sąlygas, jų tvarką ir tarpusavio priklausomybę galima pateikti schema arba veiksmų seka. Tarpinius rezultatus ir dabartinį etapą palikus popieriuje, galima pasitelkti gebėjimą atrasti struktūrą ir sumažinti informacijos, kurią būtina išlaikyti vien mintyse, kiekį.
Reikalingą įgūdį verta lavinti tiesiogiai, o išlaikymo bei palyginimo krūvį sumažinti užrašais, kontroliniais sąrašais, šablonais ir užduoties skaidymu į etapus. Tai praktiškiau nei tikėtis, kad pakaks vienodai treniruoti kiekvieną santykinai žemesnę sritį.
BrainTypeIQ pagal 9 subtestų rezultatus pateikia bendrąjį IQ ir penkių sričių pažintinių gebėjimų profilį. Gavus rezultatą, straipsnis Kaip skaityti BrainTypeIQ ataskaitą padės gebėjimų skirtumus susieti su konkrečiais darbo ar mokymosi etapais.