Ką reiškia aukštas VCI ir žemas PSI
Verbalinio supratingumo rodiklis (VCI) parodo gebėjimą suvokti žodžių reikšmes ir bendrus požymius, pasitelkti sukauptas žinias ir paaiškinti atsakymą. Psichomotorinio greičio rodiklis (PSI) parodo, kaip tiksliai žmogus per ribotą laiką gali kartoti veiksmus: ieškoti regimosios informacijos, ją palyginti ir atsakyti nustatytu būdu.
| Rodiklis | Ko reikalauja užduotys |
|---|---|
| VCI užduotys | Nustatyti žodžiais įvardytų dalykų bendrumus, paaiškinti žodžio reikšmę, prisiminti žinias ir atsakyti |
| PSI užduotys | Per trumpą laiką daug kartų ieškoti simbolių, lyginti pavyzdį su variantais ir tiksliai žymėti atsakymą pagal nustatytą taisyklę |
Aukšto VCI ir žemo PSI derinys nereiškia, kad „sudėtingas užduotis žmogus atlieka, o paprastų atlikti negali“. Tai skirtumas tarp prasmės bei veiksmų krypties susisteminimo žodžiais ir gebėjimo greitai bei tiksliai kartoti paieškos, palyginimo bei žymėjimo veiksmus.
Jei PSI žemesnis už bendraamžių vidurkį, per ribotą laiką žmogus paprastai spėja atlikti mažiau paieškos, palyginimo ir rašymo užduočių. Tačiau net aukštesnis už vidurkį PSI gali būti santykinai silpnesnė vieta, jei VCI yra labai aukštas ir tarp šių rodiklių susidaro didelis skirtumas. Tokiu atveju pačiam žmogui patikrinti ar suvesti informaciją trunka santykinai ilgiau nei suprasti ją žodžiais.
Aukštas VCI ir žemas PSI taip pat nėra tas pats, kas japoniškos WAIS-IV versijos aukštas bendrųjų gebėjimų rodiklis (GAI) ir žemas pažintinio efektyvumo rodiklis (CPI). Toje versijoje GAI apima VCI ir PRI, o CPI – WMI ir PSI, todėl tai kitas rezultatų derinys.
Daugiau laiko užima ne supratimas, o tikrinimas, įvestis ir formatavimas
Šis skirtumas labiausiai išryškėja atliekant darbus, kuriuose jau supratus prasmę ar nusprendus dėl veiksmų krypties dar reikia daug kartų ieškoti, lyginti ir įvesti informaciją.
- Ataskaitos ir pristatymo medžiaga — išvada ir struktūra paaiškėja greitai, tačiau daug laiko užima skaičių, citatų, diagramų numerių, formatavimo ir priedų patikra.
- Pasikartojančios užduotys — taisyklės ir išimtys suprantamos, tačiau sunkiau sparčiai suskirstyti daug atvejų ir visus juos vienodai įvesti bei patikrinti.
- Mokymasis ir testai — paskaitos turinys ar rašinio kryptis suprantami, tačiau per ribotą laiką sunkiau baigti užrašus, parengti švarraštį ar atsakyti į daug trumpų klausimų.
Visoms šioms situacijoms bendra tai, kad daugiausia laiko prireikia ne supratimui, o po jo liekantiems pasikartojantiems veiksmams. Kur tiksliai darbas sustoja – pradedant darbą, grįžtant po pertraukos, pateikiant rezultatą, tikrinant ar užbaigiant – išsamiau paaiškinta straipsnyje Kodėl darbas nevyksta, nors viskas suprantama.
Aukštą verbalinį supratingumą paversti pakartotinai naudojama darbo tvarka
Jei pasitelkus aukštą verbalinį supratingumą darbo kriterijai parengiami iš anksto, mažiau kartų tenka iš naujo priimti tokį patį sprendimą ar rankomis suvesti tuos pačius duomenis.
- Neaiškų prašymą paversti reikalavimų sąrašu ir užbaigimo kriterijais.
- Pasikartojančius sprendimus paversti sprendimo kriterijais, terminų žodynu ir pavyzdžių rinkiniu.
- Ataskaitas bei kitą vienodos formos turinį perkelti į šablonus, automatinį pildymą ir automatinę patikrą.
Kitoms užduotims naudojant anksčiau parengtus kriterijus, sumažėja veiksmų, kuriems reikia psichomotorinio greičio, o aukštas verbalinis supratingumas ima spartinti ir stabilizuoti visą darbą. Konkretūs tikrinimo, duomenų perkėlimo ir įvesties mažinimo būdai aptarti straipsnyje apie žemesnį informacijos apdorojimo greitį.
Renkantis darbą ar vaidmenį taip pat verta žiūrėti ne vien į pareigų pavadinimą, o į tai, kas vertinama labiau: per trumpą laiką apdorotų užduočių skaičius ar analizė, reikalavimų sisteminimas, aiškinimas ir kokybė. Šį gebėjimų skirtumą lengviausia panaudoti darbe, kuriame aukštu verbaliniu supratingumu galima sukurti tvarką, mažinančią kitų pasikartojančių veiksmų skaičių, o ne apsiriboti vienkartiniu užduoties supratimu.