Suprasti užduotį ir užbaigti darbą nėra tas pats
Net supratus darbo turinį ir gebant paaiškinti problemą bei jos sprendimą, dar lieka išlaikyti tikslą, pasirinkti kitą veiksmą, atnaujinti sąlygas, mintis paversti galutiniu rezultatu, patikrinti klaidas ir viską pateikti.
Per susitikimą sprendimas paaiškėja iš karto, bet grįžus prie darbo nepavyksta atsidaryti reikiamo failo. Sumanymas aiškus, tačiau jį paversti reikiamu tekstu ar lentele užtrunka. Turinys parengtas, bet tikrinimas nesibaigia, todėl darbas nepateikiamas. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kuriame etape po supratimo darbas sustoja.
Etapai, kuriuose darbas sustoja
Užuot viską apibūdinus vienu sakiniu „dirbu lėtai“, verta atskirti po supratimo atliekamus etapus.
| Sustojimo etapas | Kaip tai pasireiškia |
|---|---|
| Pradžia | Aišku, ką daryti ir koks turėtų būti atsakymas, bet nepradedamas pirmas veiksmas |
| Tikslo išlaikymas ir sąlygų atnaujinimas | Atskirus veiksmus atlikti pavyksta, tačiau iš kelių sąlygų dalis pasimiršta dar nebaigus darbo |
| Perėjimas ir grįžimas po pertraukos | Po pertraukimo tenka iš naujo peržiūrėti darbą ir atkurti, kas jau buvo nuspręsta |
| Rezultato pateikimas | Sumanymas mintyse susiformuoja greitai, bet jį paversti tekstu, lentele ar kitu nustatytu formatu užtrunka |
| Tikrinimas | Ta pati vieta tikrinama daug kartų ir nepavyksta nuspręsti, kad patikra baigta |
| Užbaigimas ir pateikimas | Turinys parengtas, bet neaiškūs užbaigimo kriterijai, todėl darbas nepateikiamas |
Jei vienam žmogui sunkiausia pradėti, o kitam daugiausia laiko prireikia jau pradėjus įvesti duomenis ar tikrinti, keisti reikia skirtingus etapus. Pirmiausia verta keisti tą darbo dalį, kurioje susitelkia daugiausia laiko ir pakartotinio darbo.
Pažintinių gebėjimų skirtumai pasireiškia skirtinguose darbo etapuose
Pažintinių gebėjimų profilyje aukštas verbalinis supratingumas ar samprotavimas gali padėti greitai suvokti paaiškinimo prasmę, problemos struktūrą ir sprendimą. Tačiau išlaikant atsakymą ir kartu apdorojant kelias sąlygas daugiau krūvio tenka darbinei atminčiai, o nuosekliai lyginant, perkeliant ir įvedant informaciją – informacijos apdorojimo greičiui.
Pavyzdžiui, per susitikimą nusprendus dėl veiksmų krypties dar reikia atskirti priimtus ir nepriimtus sprendimus, užrašyti atsakingus žmones, terminus bei pateikimo formatą ir patikrinti skaičius bei rašybą. Greitai suprasti ir greitai atlikti visą šią veiksmų seką nėra tas pats.
Pažintinių gebėjimų rezultatai savaime nepaaiškina, kodėl darbas lėtas. Jie padeda faktinį sustojimo etapą susieti su procesu, kuriam tuo metu tenka didžiausias krūvis.
Remiantis stipresniais gebėjimais tikslumas gali padidėti laiko sąskaita
Kasdien sunkesni etapai dažnai įveikiami pasitelkiant stipresnius gebėjimus.
- Smulkias sąlygas sujungti į prasmingas grupes.
- Įvardyti figūras bei jų išdėstymą ir žodžiais susisteminti jų seką.
- Mintyse kartoti veiksmus, kad nepasimestų dabartinis etapas.
- Ankstesnį darbą naudoti kaip pavyzdį ir svarstyti tik tai, kuo nauja užduotis nuo jo skiriasi.
Rengiant įprastą ataskaitą smulkūs veiksmai gali būti suvokiami kaip pažįstama seka „suskaičiuoti, patikrinti, pateikti“. Atliekant naują užduotį kiekvieną smulkmeną tenka apdoroti atskirai, todėl dažniau kas nors praleidžiama ar skaitoma iš naujo. Informacijos įvardijimas ir susiejimas į prasmingas grupes padeda dirbti tiksliai, tačiau pačiam pertvarkymui reikia laiko.
Kai laikas labai ribotas, sunkiau įterpti įvardijimą, prasmės susisteminimą, veiksmų sekos sudarymą ir tikrinimą. Pertraukimas dar prideda poreikį atkurti ankstesnį tikslą, dabartinį etapą ir kitą veiksmą. Jei ramioje aplinkoje dirbti pavyksta, bet reikia atsakyti iš karto ar atlikti kelis veiksmus vienu metu ir darbas ima strigti, įprastus pagalbinius būdus pasitelkti lieka mažiau laiko.
Mintyse naudojamus pagalbinius būdus perkelti į darbo tvarką
Veiksmingus pagalbinius būdus galima paversti tokia darbo tvarka, kurią pavyks pakartoti ir įtemptą dieną.
| Sustojimo etapas | Į darbo tvarką įtraukiama priemonė |
|---|---|
| Pradžia | Pradžios laiką susieti su pirmu konkrečiu veiksmu, pavyzdžiui, atidaryti failą ar įrašyti antraštę |
| Tikslo išlaikymas | Tikslą, sąlygas ir pateikimo formatą surašyti viename lape, o įvykdytas sąlygas pažymėti |
| Perėjimas ir grįžimas po pertraukos | Prieš atsitraukiant palikti įrašą „iki čia baigta, toliau atlikti tai“ |
| Rezultato pateikimas | Atskirti turinį, formatavimą ir tikrinimą, iš anksto parengti struktūrą bei šabloną |
| Pasikartojantys veiksmai | Duomenų perkėlimą, formatavimą ir standartinę įvestį automatizuoti arba atlikti naudojant formules ir paruoštus fragmentus |
| Tikrinimas ir užbaigimas | Iš anksto nustatyti tikrinimo punktus bei kartų skaičių ir aiškiai apibrėžti būseną, kai darbą jau galima pateikti |
Kai rečiau tenka viską prisiminti ir iš naujo dėlioti vien mintyse, kartu sumažėja darbo trukmė, klaidų skaičius ir pakartotinio darbo apimtis, o darbo eiga tampa stabilesnė.
BrainTypeIQ greta bendrojo IQ pateikia penkių sričių rezultatus. Juos galima palyginti su etapu, kuriame darbas iš tikrųjų sustojo, ir nustatyti, kuriam gebėjimui tuo metu tenka didžiausias krūvis. Rezultatų vertinimo seka paaiškinta straipsnyje Kaip skaityti BrainTypeIQ pažintinių gebėjimų profilį.