Ką reiškia verbalinių arba neverbalinių gebėjimų persvara
Verbalinių arba neverbalinių gebėjimų persvara nusako, kurių užduočių rezultatai žmogaus profilyje santykinai aukštesni – verbalinių ar neverbalinių.
- Verbalinių gebėjimų persvara – aukštesni rezultatai užduotyse, kuriose reikia suprasti žodžių reikšmes, prisiminti žinias, apibendrinti sąvokas ir paaiškinti savo mintis žodžiais.
- Neverbalinių gebėjimų persvara – aukštesni rezultatai užduotyse, kuriose reikia skaidyti ir vėl sujungti figūras, nagrinėti kryptį bei vietų tarpusavio ryšius ir atrasti regimuosius dėsningumus.
Persvara gali reikšti ir aukštesnį rezultatą, palyginti su bendraamžiais, ir santykinę stiprybę, palyginti su kitais paties žmogaus gebėjimais. WAIS nenustato atskiro „verbalinio tipo“ ar „neverbalinio tipo“ – šis skirtumas matomas lyginant rodiklių ir subtestų rezultatus.
Verbalinių gebėjimų persvaros ypatybės
Verbalinių gebėjimų persvaros esmė yra ne kalbėjimo kiekis ar skaitymo greitis, o gebėjimas panaudoti žodyną, žinias ir sąvokas informacijai suprasti bei paaiškinti.
- Iš kelių pavyzdžių atrasti bendrą požymį ir apibendrinti jį vienu sakiniu.
- Apibrėžti neaiškų terminą ir taip sumažinti nesusikalbėjimą diskusijoje.
- Anksčiau įgytas žinias susieti su dabartine užduotimi.
- Žodžiais išdėstyti sprendimo priežastis bei veiksmų eigą ir pastebėti praleistą sąlygą.
Darbe ir mokantis tai gali atsiskleisti gebėjimu ilgame tekste išskirti pagrindinius klausimus, nuosekliai paaiškinti sudėtingą turinį arba įvardyti schemoje ar demonstracijoje rodomus elementus ir paaiškinti jų tarpusavio ryšius. Šių gebėjimų turinys išsamiau paaiškintas straipsnyje Kalbos supratimas ir kristalizuotas intelektas (Gc).
Neverbalinių gebėjimų persvaros ypatybės
Neverbalinių gebėjimų persvaros esmė – išlaikant figūrų formą bei tarpusavio padėtį suvokti jų sandarą ir remiantis regimąja medžiaga atrasti ryšius.
- Baigtą figūrą suskaidyti į dalis ir numatyti, kaip jos susijungs.
- Susieti brėžinį su tikru objektu ir plokščią vaizdą su erdvine forma arba atpažinti skirtingais kampais pavaizduotus objektus.
- Ekrane ar lape išdėstytuose elementuose pastebėti hierarchiją ir grupes.
- Iš grafiko ar figūrų pokyčių atrasti taisyklę.
Neverbaliniams gebėjimams priklauso regimieji-erdviniai gebėjimai (Gv), naudojami figūrų formai, krypčiai ir išdėstymui apdoroti, bei fluidinis samprotavimas (Gf), leidžiantis atrasti pirmą kartą pateiktus ryšius ir taisykles. Vienų žmonių rezultatuose ypač išsiskiria figūrų ir išdėstymo apdorojimas, kitų – dėsningumų atradimas, todėl neverbalinių gebėjimų persvaros pobūdis priklauso ir nuo konkrečių subtestų rezultatų.
Kaip tai atsiskleidžia WAIS rezultatuose
Lietuviškoje WAIS-III versijoje verbalinis IQ ir neverbalinis IQ yra pagrindiniai apibendrinti verbalinių ir neverbalinių gebėjimų rodikliai. Japoniškoje WAIS-IV versijoje svarbūs rodikliai yra kalbos supratimo rodiklis (VCI) ir percepcinio samprotavimo rodiklis (PRI). JAV WAIS-5 versijoje anksčiau į PRI įtraukti regimieji-erdviniai gebėjimai ir fluidinis samprotavimas atskirti į regimųjų-erdvinių gebėjimų rodiklį (VSI) ir fluidinio samprotavimo rodiklį (FRI).
Vertinant turimą WAIS rezultatą svarbus ne tik verbalinių ir neverbalinių gebėjimų bendrųjų rodiklių skirtumas, bet ir ataskaitoje nurodytas jo statistinis reikšmingumas, bazinis dažnis bei atskirų subtestų rezultatai. Pavyzdžiui, jei japoniškos WAIS-IV versijos PRI viduje skiriasi Kubelių kompozicijos ir Matricų rezultatai, galima tiksliau atskirti gebėjimą apdoroti figūrų formą bei išdėstymą nuo gebėjimo atrasti taisykles.
Kaip verbalinius ir neverbalinius gebėjimus pritaikyti darbe bei mokantis
Toje pačioje užduotyje viename etape sąlygos sisteminamos žodžiais, o kitame sandara tikrinama pagal schemą ar tikrą objektą. Todėl praktiškiau vertinti ne visą profesiją, o tai, kuriuo darbo etapu informaciją suprasti ir apdoroti lengviausia.
| Etapas | Kaip pasitelkti verbalinius gebėjimus | Kaip pasitelkti neverbalinius gebėjimus |
|---|---|---|
| Informacijos gavimas | Sąlygas suprasti iš teksto, pokalbio, apibrėžimų ir rašytinės instrukcijos | Sandarą suprasti iš brėžinio, galutinio pavyzdžio, demonstracijos ir išdėstymo |
| Sisteminimas | Pagrindinius klausimus, priežastis ir sąlygas išdėstyti tekstu arba punktais | Ryšius, eiliškumą ir hierarchiją pateikti schema, lentele ar išdėstymu |
| Rezultato pateikimas | Parengti specifikaciją, paaiškinamąjį tekstą arba žodinį pristatymą | Parengti diagramą, maketą, proceso schemą arba modelį |
Pavyzdžiui, jei vien iš schemos sunku sekti ryšį, jį galima įvardyti žodžiais: „kai A didėja, B mažėja“. Jei sunku suvokti ilgo teksto sandarą, sąlygas ir išvadą galima pateikti dviejų stulpelių lentelėje. Gebėjimus geriau atitinkantį informacijos formatą verta naudoti supratimo procese, o galutinį rezultatą pateikti užduočiai reikiamu tekstu, schema ar veiksmu.
BrainTypeIQ atskirai pateikia kristalizuoto intelekto (Gc), regimųjų-erdvinių gebėjimų (Gv) ir fluidinio samprotavimo (Gf) rezultatus. Taip nuo bendro verbalinių ir neverbalinių gebėjimų skirtumo galima pereiti prie konkretaus gebėjimo ar subtesto, kurio rezultatas ypač aukštas.