Kas būdinga, kai verbalinis supratingumas žemesnis
Ypač sunku, kai vienu metu vartojami nežinomi terminai, nutylimos prielaidos ir pateikiami abstraktūs paaiškinimai.
- Pirmą kartą išgirstą specialųjį terminą susieti su žinomais žodžiais ar patirtimi užtrunka ilgiau.
- Net suprantant kelis konkrečius pavyzdžius sunku trumpai apibendrinti bendrą principą.
- Apytiksliai suprantant žodžio reikšmę sunku paaiškinti jo apibrėžimą ar skirtumą nuo panašių žodžių.
- Kai paaiškinimui būtinos išankstinės žinios, sunku atkurti nutylėtas prielaidas ir susieti mintis.
- Mintis išdėstyti pašnekovui suprantama tvarka ir tinkamais žodžiais užtrunka ilgiau.
Kalbant pažįstama tema ar apie sritį, kurioje sukaupta patirties, sunkumai gali būti beveik nepastebimi, nes reikalingi žodžiai ir kontekstas jau žinomi. Krūvis staiga padidėja pradėjus dirbti naujoje vietoje, perėjus į kitą sritį ar mokantis visiškai naujo dalyko, kai kartu reikia įsiminti terminus ir prielaidas.
Kartais užtenka pamatyti schemą ar tikrą daiktą ir viskas tampa aišku. Turint daugiau laiko paaiškinimą pavyksta suformuluoti, o remiantis konkrečiais pavyzdžiais – priimti teisingą sprendimą. Sunku gali būti ne suprasti patį turinį, o suprasti jį vien iš žodinio paaiškinimo, susisteminti ir atsakyti.
Ką rodo WAIS verbalinio supratingumo rezultatas
Lietuviškos WAIS-III versijos verbalinio supratingumo rodiklį (VCI) sudaro Panašumų, Žodyno ir Informacijos subtestų rezultatai. Šiose užduotyse reikia pasitelkti žodžius ir sukauptas žinias, susisteminti reikšmes bei ryšius ir suformuluoti atsakymą. Artimus gebėjimus apima ir kristalizuotas intelektas (Gc).
Žemesnis verbalinis supratingumas gali reikšti, kad rezultatas yra žemesnis už bendraamžių normą, arba kad pats rezultatas patenka į vidutinį intervalą, tačiau yra žemesnis už kitus to žmogaus gebėjimų rodiklius. Antruoju atveju žmogus gali labai gerai atlikti užduotis su schemomis ar daiktais, o jo silpnesne vieta tampa supratimas ir aiškinimas vien žodžiais. Vertinant rezultatą svarbu palyginti ir atskirus rodiklius bei subtestų rezultatus.
Verbalinio supratingumo rodiklis nėra bendras gebėjimo bendrauti įvertis. Jei klausantis ilgo nurodymo dalis informacijos pasimiršta, daugiau krūvio gali tekti darbinei atminčiai, o jei sunku perskaityti patį tekstą – skaitymo procesui.
Parodyti prielaidas ir galutinį rezultatą
Svarbiausia ne vien supaprastinti žodžius. Reikia aiškiai parodyti, ką atlikti ir koks rezultatas bus laikomas užbaigtu.
| Situacija, kurioje gali būti sunku | Kas padeda suprasti |
|---|---|
| Prašoma „kuo greičiau parengti gerą santrauką“ | Išsiaiškinti atlikimo terminą, formatą, apimtį ir pamatyti galutinio rezultato pavyzdį |
| Iš daug specialiųjų terminų turinčių taisyklių reikia suprasti, ką pačiam atlikti | Išskirti tik reikalingus veiksmus ir greta paaiškinti terminų reikšmes |
| Nauja užduotis aiškinama tik žodžiu | Paprašyti vieną kartą parodyti veiksmus ir iš pradžių pamatyti užbaigtą rezultatą |
| Naujos sąvokos mokomasi vien iš apibrėžimo | Peržiūrėti konkrečius pavyzdžius ir nustatyti, kas juose atitinka apibrėžimą |
Klausantis ilgo nurodymo suprasti sunkiau ir dėl to, kad reikia įsiminti tai, kas jau pasakyta. Svarbias sąlygas surašius į trumpą veiksmų seką, nebereikia kiekvieną kartą visko perklausti nuo pradžių.
Žodyną ir išankstines žinias galima plėsti ir suaugus. Naują žodį naudinga sieti ne vien su trumpu apibrėžimu, bet ir su tikromis situacijomis, kuriose jis vartojamas, o vėliau jį prisiminti ir pačiam panaudoti. Taip daugėja žodžių, kuriuos galima ne tik suprasti, bet ir vartoti.
Stipresnius gebėjimus pasitelkti suprantant ir aiškinant
Turinio nebūtina suprasti ir aiškinti vien žodžiais. Jei stiprūs regimieji-erdviniai gebėjimai, veiksmų seką galima pateikti schema, greta padėti pavyzdį ir atliekamą darbą, o panašias sąvokas palyginti lentelėje. Taip jų ryšiai matomi iš karto.
Jei stiprus fluidinis samprotavimas, gali būti lengviau palyginti kelis konkrečius pavyzdžius ir priešingus pavyzdžius, rasti bendrą taisyklę ir tik tada grįžti prie jos formuluotės, nei daug kartų skaityti abstraktų apibrėžimą.
Rengiant savo paaiškinimą taip pat galima pirmiausia susisteminti mintis schema ar išdėstymu ir tik tada parašyti tekstą arba paaiškinimą pateikti pastovia forma: „išvada, priežastis, kitas veiksmas“.
Kai aiškiai parodomos prielaidos, galutinis rezultatas bei sprendimo kriterijai ir iš pradžių pateikiamas žmogui tinkamiausias informacijos formatas, lengviau imtis net vien žodžiais sunkiai suprantamo turinio. Svarbu matyti ne tik tai, kas sunku, bet ir kokiu būdu žmogus supranta ir gali atskleisti savo gebėjimus. Gebėjimus geriau atitinkantys informacijos formatai aptariami straipsnyje apie verbalinių ir neverbalinių gebėjimų persvarą, o tai, kaip pasitelkti gebėjimų derinį, – straipsnyje apie pažintinių gebėjimų profilį.