Aukštas IQ ir sunkumai darbe vienas kitam neprieštarauja
Per susitikimą žmogus iš karto pastebi problemą ir pasiūlo, kaip ją išspręsti, tačiau grįžęs prie darbo stalo nespėja laiku parengti medžiagos. Turinys jau sukurtas, bet tikrinimas nesibaigia, todėl darbo nepavyksta pateikti. Tokie sunkumai neprieštarauja stipriems supratimo gebėjimams.
Aukštas IQ padeda greičiau išmokti naują darbą ir spręsti problemas. Tačiau vien suprasti neužtenka. Reikia išlaikyti sąlygas, po pertraukos grįžti į reikiamą vietą, pateikti rezultatą nustatytu formatu, patikrinti klaidas ir pateikti darbą iki termino.
Jei nepavyksta užbaigti bent vieno būtino etapo, net puikus supratimas ir idėjos netampa užbaigtu darbu. Darbą sustabdo tas būtinas etapas, kurio nepavyksta užbaigti iki termino.
Vertinti ne vien bendrąjį IQ, bet ir etapą, kuriame darbas sustoja
Bendrasis IQ (FSIQ) apibendrina kelių pažintinių gebėjimų rezultatus. Aukštas bendrasis IQ nereiškia, kad supratimas, samprotavimas, informacijos išlaikymas ir apdorojimo greitis būtinai yra vienodo lygio. Net jei žemiausias žmogaus gebėjimų rezultatas aukštesnis už vidurkį, labai aukšti kitų gebėjimų rezultatai gali lemti, kad tam tikras darbo etapas tam žmogui tampa santykinai sunkesnis.
Net esant tokiam pačiam pažintinių gebėjimų profiliui, didžiausio krūvio etapas priklauso nuo pasikartojančių veiksmų kiekio, pertraukimų dažnio ir trumpų terminų. Darbe, kuriame vertinama analizės ar projektavimo kokybė, aukštus gebėjimus lengviau panaudoti galutiniam rezultatui sukurti. Kai svarbiausia per trumpą laiką apdoroti daug užduočių, viso darbo tempą lemia po supratimo liekantys veiksmai.
Pažintinių gebėjimų skirtumai gali pasireikšti tokiais darbo sustojimais:
| Kas vyksta dirbant | Kuriame etape susitelkia krūvis |
|---|---|
| Per susitikimą viskas suprantama, tačiau grįžus prie darbo pasimiršta sąlygos ar tarpiniai rezultatai | Išlaikymas ir informacijos atnaujinimas, kuriems reikia darbinės atminties |
| Darbo sumanymas aiškus, tačiau daug laiko užima palyginimas, duomenų perkėlimas, įvestis ir formatavimas | Pasikartojantys veiksmai, kuriems reikia informacijos apdorojimo greičio |
| Tekstas suprantamas, bet sunku jį paversti schema, arba schema suprantama, bet sunku ją paaiškinti žodžiais | Formato keitimas tarp verbalinių ir neverbalinių gebėjimų |
Japoniškos WAIS-IV versijos bendrųjų gebėjimų rodiklio (GAI) ir pažintinio efektyvumo rodiklio (CPI) skirtumas taip pat gali padėti suprasti, kurie procesai žmogui santykinai lengvesni: supratimas ir samprotavimas ar informacijos išlaikymas ir greitas apdorojimas. Tačiau rodiklio pavadinimo nereikia laikyti paaiškinimu, kodėl nesiseka darbe. Rezultatą reikia palyginti su etapu, kuriame darbas iš tikrųjų sustoja, ir keisti būtent tą etapą.
Sunkesnio etapo veiksmus perkelti į darbo sistemą
Procesus, kurie iki šiol vyko tik mintyse, galima perkelti į darbo sistemą.
- Jei pasimiršta sąlygos ar tarpiniai rezultatai, vienoje vietoje užrašyti atlikimo terminą, užbaigimo kriterijus ir kitą veiksmą.
- Jei darbas sustoja perkeliant duomenis ar formatuojant, naudoti šablonus ir automatinius veiksmus.
- Jei tikrinimas nesibaigia, iš anksto nustatyti tikrinimo punktus bei užbaigimo sąlygą ir darbo pateikimą įtraukti į tą pačią užduotį.
Išsamus skirstymas pagal darbo pradžią, grįžimą po pertraukos, rezultato pateikimą, tikrinimą ir užbaigimą pateiktas straipsnyje Kodėl darbas nevyksta, nors viskas suprantama.
Sumažinus sunkesniam etapui tenkantį laiką, aukštą supratimą ir samprotavimą galima paversti analizės, projektavimo bei problemų sprendimo rezultatais. Svarbu vertinti save ne vien pagal aukštą bendrojo IQ rezultatą, bet ir matyti, kuriame etape aukšti gebėjimai nebespėja virsti galutiniu rezultatu.