WAIS rezultatuose bendrasis IQ parodo bendrą gebėjimų lygį, o 4 rodiklių skirtumai – sąlygas, kuriomis gebėjimai atsiskleidžia arba užduotis atlikti sunkiau.
Subtestų rezultatai ir elgesys vertinimo metu padeda konkrečiau nustatyti, dėl kokių užduoties reikalavimų atsirado skirtumas. Svarbiausia įverčių skirtumus susieti su sąlygomis, kuriomis darbo, mokymosi ar bendravimo rezultatai keičiasi kasdienybėje.
Bendrasis IQ parodo bendrą gebėjimų lygį
Bendrasis IQ (FSIQ) – tai kelių pažintinių gebėjimų sričių rezultatus apibendrinantis įvertis. Jo skalės vidurkis yra 100, o standartinis nuokrypis – 15, todėl jis parodo bendrą intelektinių gebėjimų lygį, palyginti su to paties amžiaus žmonėmis.
Ataskaitoje pateikiamas procentilis nurodo žmogaus vietą bendraamžių grupėje. Pasikliautinasis intervalas parodo įverčio ribas, apskaičiuotas atsižvelgiant į matavimo paklaidą. Todėl bendrasis IQ vertinamas ne kaip vienas visiškai nekintantis skaičius, o kartu su šiuo intervalu.
Tačiau vien bendrasis IQ neparodo, kokias užduotis atlikti lengviau ir kokiomis sąlygomis krūvis padidėja. Tai atsiskleidžia iš atskirų rodiklių. Bendrojo IQ reikšmė išsamiau paaiškinta straipsnyje Kas yra FSIQ.
4 rodiklių skirtumai parodo palankesnes ir sunkesnes sąlygas
Lietuviškoje WAIS-III versijoje greta bendrojo, verbalinio ir neverbalinio IQ pateikiami 4 rodikliai: verbalinis supratingumas, percepcinė organizacija, darbinė atmintis ir psichomotorinis greitis arba tempas. Kiekvienas rodiklis parodo įverčio lygį bendraamžių atžvilgiu ir jo santykį su kitais to žmogaus rodikliais.
Pavyzdžiui, psichomotorinio greičio rodiklis gali būti 95, o kiti rodikliai – apie 120. Bendraamžių atžvilgiu 95 patenka į vidutinį intervalą, tačiau tam žmogui tai yra santykinai žemesnė sritis. Todėl užduotys, kuriose per ribotą laiką reikia ieškoti regimosios informacijos ar atlikti daug rankos judesių, gali neleisti visiškai atskleisti stipresnių supratimo ir samprotavimo gebėjimų.
Taigi WAIS rodiklių skirtumai parodo ne tik tai, kurie gebėjimai aukštesni ar žemesni, bet ir kaip to paties žmogaus rezultatai keičiasi priklausomai nuo užduoties sąlygų.
Jei ataskaitoje pateikiama rodiklių skirtumų analizė, statistinis reikšmingumas parodo, ar skirtumą sunku paaiškinti vien matavimo paklaida, o bazinis dažnis – kaip dažnai panašus skirtumas pasitaiko norminėje grupėje. Ši informacija padeda įvertinti, kiek nustatytas skirtumas yra patikimas ir retas.
Subtestai ir elgesys vertinimo metu paaiškina skirtumo priežastį
4 rodikliai parodo sričių skirtumus. Subtestų rezultatai padeda nustatyti, ar didesnis skirtumas atsirado dėl regimosios paieškos, žodinės informacijos išlaikymo, rašymo judesių, laiko apribojimo ar kitų konkrečių užduoties sąlygų. Subtestų įverčių vidurkis yra 10, o standartinis nuokrypis – 3, todėl jų skalė skiriasi nuo bendrojo IQ ir rodiklių, kurių vidurkis yra 100.
Pavyzdžiui, net tą patį psichomotorinį greitį vertinančiuose subtestuose vienoje užduotyje reikia ieškoti ir lyginti simbolius, o kitoje – pagal pavyzdį nuolat juos rašyti. Jei žemesnis tik antrasis rezultatas, nepakanka pasakyti, kad „greitis žemas“: galima vertinti, ar daugiau krūvio sukėlė rašymas arba darbo veiksmų seka.
Jei darbinė atmintis yra santykinai žemesnė žmogaus profilio sritis, rezultatas lyginamas su elgesiu atliekant testą ir kasdienybėje. Kai ir vertinimo metu sunku išlaikyti dalį iš eilės žodžiu pateiktos informacijos, ir kasdienybėje pasimiršta keli žodiniai nurodymai, juos galima pateikti po vieną, o svarbiausią informaciją palikti raštu. Jei psichomotorinis greitis santykinai žemesnis, o užduotys atliekamos tiksliai, bet dažnai nespėjamos užbaigti, verta tikrinti, ar gebėjimai geriau atsiskleidžia skyrus daugiau laiko arba pakeitus atsakymo pateikimo būdą.
Aiškinant rezultatus svarbiausia ne pats taškų skirtumas, o tai, kaip jis pasireiškė vertinimo metu ir kuriose kasdienėse situacijose kartojasi. Kaip pažintinių gebėjimų skirtumus susieti su gyvenimu, paaiškinta straipsnyje Kas yra pažintinių gebėjimų profilis.