IQ parodo bendrą lygį ir atskirų gebėjimų skirtumus
IQ testas, kuriuo vertinami keli gebėjimai, pateikia du skirtingus dalykus: bendrąjį IQ ir pažintinių gebėjimų profilį.
| Rodiklis | Ką jis parodo |
|---|---|
| Bendrasis IQ | Bendrą mokymosi, supratimo ir samprotavimo lygį, atsiskleidžiantį atliekant įvairias užduotis |
| Pažintinių gebėjimų profilis | Stipriąsias ir silpnąsias kalbos supratimo, samprotavimo, vizualinio-erdvinio apdorojimo, darbinės atminties, informacijos apdorojimo greičio ir kitų gebėjimų puses |
Bendrasis intelekto koeficientas (IQ) yra rodiklis, vienu skaičiumi apibendrinantis, kaip žmogus supranta, mokosi ir sprendžia skirtingo pobūdžio užduotis. Daugiau nei 100 tūkst. žmonių duomenis apėmusi metaanalizė parodė gana stiprų intelekto ir mokymosi rezultatų ryšį (koreliacijos koeficientas 0,54). Todėl bendrasis IQ prasmingai nusako bendrą mokymosi, supratimo ir samprotavimo lygį. Plačiau apie šio bendro rodiklio reikšmę skaitykite straipsnyje Kas yra FSIQ?.
O pritaikant darbo ar mokymosi būdą sau, naudingi atskirų gebėjimų įverčiai. Net ir tokį patį bendrąjį IQ turinčių žmonių sąlygos, kuriomis jie geriausiai panaudoja savo gebėjimus, gali skirtis: vieno žmogaus gebėjimai gali būti panašaus lygio, o kito vieni gebėjimai gali būti aukšti, kiti – žemesni.
Net esant tokiam pačiam IQ tinkamiausios sąlygos skiriasi
Žmogus, kurio kalbos supratimas ir samprotavimas yra stiprūs, o darbinė atmintis santykinai silpnesnė, gali suprasti sudėtingą informaciją, tačiau vienu metu išgirdęs, kas atsakingas, koks terminas ir kokios sąlygos, vykdydamas užduotį dalį informacijos lengviau praleisti. Jei santykinai mažesnis informacijos apdorojimo greitis, skyrus laiko analizei galima pasiekti aukštą kokybę, tačiau darbo rezultatas dažniau prastėja tada, kai reikia atsakyti iš karto ar greitai suvesti daug duomenų.
Ir priešingai: žmogus, kurio vizualinis samprotavimas stiprus, o kalbos supratimas santykinai silpnesnis, bendrą vaizdą greičiau perpras iš galutinio pavyzdžio ar schemos nei iš abstraktaus žodinio paaiškinimo. Tokie gebėjimų deriniai išsamiau aprašyti straipsnyje Pažintinių gebėjimų profilio pagrindai. Skirtumą tarp supratimo bei samprotavimo ir gebėjimo išlaikyti informaciją bei ją apdoroti per skirtą laiką taip pat galima pamatyti iš GAI ir CPI sudarymo.
Vertinant, kaip rezultatas atsispindi kasdienybėje, ieškoma pasikartojančių sąsajų tarp įverčių skirtumų ir konkrečių situacijų. Žodinėse instrukcijose dalis informacijos pasimeta, o užrašius viskas vyksta sklandžiai; panaikinus laiko ribą darbo kokybė kyla; turint galutinį pavyzdį pradėti pavyksta greičiau. Tokios nuolat pasikartojančios situacijos ir atskleidžia sąlygas, kuriomis savo gebėjimus panaudoti lengviausia.
IQ rezultatą verta naudoti palankesnėms sąlygoms kurti
Rezultatas padeda keisti darbo ar mokymosi sąlygas taip, kad stipriosios pusės galėtų atsiskleisti, o santykinai silpnesni procesai nebūtų apkraunami labiau, nei būtina.
Darbe žodžiu pateiktas kelias sąlygas užrašius, sumažėja poreikis jas išlaikyti atmintyje atliekant užduotį. Mokantis turinio supratimą verta lavinti atskirai nuo užduočių atlikimo per skirtą laiką, kad gebėjimas suprasti nebūtų painiojamas su informacijos apdorojimo greičiu.
Darbinės atminties treniruotės gali pagerinti rezultatą užduotyse, panašiose į treniruotas, tačiau platesnis poveikis intelektui ar skaitymo supratimui nebuvo patvirtintas. Tuo tarpu informacijos perkėlimas į išorines priemones, pavyzdžiui, užrašus ar priminimus, sumažina tuo metu atminčiai tenkančią apkrovą. Užuot laukus, kol pasikeis pats gebėjimas, greičiau kasdienybėje pritaikyti rezultatą padeda palankesnių sąlygų kūrimas.
Kaip BrainTypeIQ rezultatą paversti konkrečiais veiksmais, paaiškinta straipsnyje Kaip skaityti IQ profilį.