IQ 100 bet kuriame amžiuje reiškia bendraamžių vidurkį
WAIS ir kitų IQ testų rezultatai yra standartiniai intelekto koeficiento (IQ) įverčiai, parodantys žmogaus vietą tarp to paties amžiaus žmonių. IQ 100 ir dvidešimtmečiui, ir septyniasdešimtmečiui reiškia rezultatą, artimą jo bendraamžių vidurkiui.
Japoniškoje WAIS-IV versijoje kiekvieno subtesto pirminiai balai pagal amžiaus grupėms skirtas lenteles paverčiami norminiais balais, iš kurių skaičiuojami rodiklių įverčiai ir bendrasis IQ (FSIQ). Todėl toks pats pirminis to paties subtesto balas skirtingose amžiaus grupėse gali būti perskaičiuotas į skirtingą norminį balą.
Dėl to vienodas pagal amžių pakoreguotas IQ nereiškia, kad jaunesnis ir vyresnis suaugusysis teisingai atsakė į tiek pat klausimų ar atliko tiek pat užduočių. IQ rodo ne patį užduotyse pasiektą rezultatą, o vietą tarp bendraamžių. Skaičiaus ir vietos grupėje ryšys išsamiau paaiškintas straipsnyje Ką reiškia IQ įvertis.
Skirtingi intelektiniai gebėjimai su amžiumi kinta nevienodai
Amžėjant ne visi intelektiniai gebėjimai silpnėja vienodai, todėl keičiasi jų tarpusavio santykis pažintinių gebėjimų profilyje. Maždaug 30 pažintinių užduočių analizavęs tyrimas parodė, kad aukščiausių rezultatų laikotarpis priklausomai nuo užduoties svyravo nuo vėlyvos paauglystės iki septintojo gyvenimo dešimtmečio. Vieno visam intelektui bendro aukščiausių rezultatų amžiaus nėra.
| Gebėjimas | Kada tipiškose užduotyse rezultatai būna aukšti | Vidutinė vėlesnė kaita |
|---|---|---|
| Informacijos apdorojimo greitis (Gs) | Vėlyva paauglystė–trečiojo dešimtmečio pradžia | Dažnai pradeda mažėti jau ankstyvoje suaugystėje |
| Fluidinis samprotavimas (Gf) | Trečiasis gyvenimo dešimtmetis | Gebėjimas naujoje užduotyje atrasti taisykles ir ryšius palaipsniui mažėja |
| Regimieji-erdviniai gebėjimai (Gv) | Trečiasis gyvenimo dešimtmetis | Rezultatai dažniau mažėja sukimo, erdvinių ryšių ir konstravimo užduotyse |
| Darbinė atmintis (Gwm) | Trečiojo dešimtmečio pabaiga–ketvirtojo pradžia | Rezultatai dažniau mažėja, kai informaciją reikia ne tik išlaikyti, bet ir keisti ar atnaujinti |
| Kristalizuotas intelektas (Gc) | Šeštasis–septintasis gyvenimo dešimtmetis | Dažnai auga iki vidutinio ar vyresnio amžiaus, o mažėti pradeda vėliau |
Lentelėje nurodyti laikotarpiai nereiškia, kad kiekvienas gebėjimas turi vieną nekintamą aukščiausių rezultatų amžių. Tai laikotarpiai, nustatyti tiriant tipiškas kiekvieno gebėjimo užduotis.
Informacijos apdorojimo greitis, samprotavimas sprendžiant naujas užduotis ir informacijos keitimas kinta palyginti anksti
Vertinant informacijos apdorojimo greitį (Gs), ankstyvesni pokyčiai labiau matomi ne iš paprastos reakcijos į signalą, o renkantis iš kelių variantų, lyginant ir siejant ženklus su reikšmėmis. Atliekant daug trumpų užduočių per ribotą laiką, žmogus gali viską suprasti tiksliai, tačiau spėti atlikti mažiau užduočių.
Fluidinis samprotavimas (Gf) po ankstyvosios suaugystės taip pat palaipsniui silpnėja. Pokytis matomas ieškant pirmą kartą pateiktos užduoties taisyklės ar vienu metu lyginant kelias sąlygas.
Darbinės atminties (Gwm) rezultatai labiau mažėja tada, kai informaciją reikia ne tik trumpai išlaikyti, bet ir atkurti ją atvirkštine tvarka, perrikiuoti ar atnaujinti. Regimųjų-erdvinių gebėjimų (Gv) pokyčiai taip pat labiau atsiskleidžia ne vien atpažįstant formą, o mintyse ją pasukant, iš dalių sudarant visumą ar vienu metu apdorojant kelis erdvinius ryšius.
Žodynas ir žinios dažnai auga iki vidutinio ar vyresnio amžiaus
Kristalizuotas intelektas – tai gebėjimas mokantis ir iš patirties sukauptą žodyną, bendrąsias žinias bei sąvokas naudoti suprantant ir aiškinant. Žinios kaupiasi ir suaugus, todėl šio gebėjimo kitimo kreivė skiriasi nuo informacijos apdorojimo greičio ar fluidinio samprotavimo.
18–89 metų žmonių žodyno rezultatus analizavęs tyrimas parodė, kad kelių žodyno užduočių rezultatai augo maždaug iki 64–66 metų ir tik tada pradėjo mažėti. Bendras kristalizuotų gebėjimų lygis vidutiniškai taip pat auga maždaug iki septintojo gyvenimo dešimtmečio.
Todėl vidutiniame ir vyresniame amžiuje sukauptas žodynas bei žinios dažnai išlieka santykinai stipresni už gebėjimą greitai apdoroti informaciją ar spręsti visiškai naujas užduotis. Informacijos apdorojimo greičio pokyčio nereikia laikyti viso intelekto nuosmukiu: svarbu atskirai vertinti vietą tarp bendraamžių ir atskirų gebėjimų pusiausvyrą.
BrainTypeIQ japoniškoje versijoje Gf, Gv, Gwm ir Gs įverčiuose taip pat atsižvelgiama į duomenimis nustatytą kiekvienos srities amžiaus tendenciją.