Bendrasis veiksnys g yra skirtingoms intelekto užduotims bendras dėmuo
Žodyno, skaičiavimo, figūrų samprotavimo ir atminties užduotys reikalauja skirtingų dalykų. Tačiau palyginus daugelio žmonių rezultatus matyti tendencija: gerai vieną užduotį atliekantys žmonės dažniau gerai atlieka ir kitas. Šis skirtingose pažintinėse užduotyse pasireiškiantis bendras dėmuo vadinamas bendruoju intelekto veiksniu g.
Bendras teigiamas užduočių tarpusavio ryšys vadinamas teigiamų koreliacijų visuma (angl. positive manifold). Nuo tada, kai Spearmanas 1904 m. tyrime pasiūlė bendrąjį veiksnį, g tapo viena svarbiausių sąvokų, paaiškinančių bendrą intelekto testų rezultatų lygį.
Kaip g veiksnys nustatomas iš teigiamų koreliacijų
G veiksnys nėra įvertis, kurį galima tiesiogiai išmatuoti vienu klausimu. Tai latentinis kintamasis, nustatomas surinkus kelių skirtingų užduočių – žodyno, samprotavimo, atminties, greičio ir kitų – rezultatus ir išanalizavus jų koreliacijas.
Faktorinė analizė atskiria tą rezultatų dalį, kuri daugelyje užduočių didėja ir mažėja kartu, nuo tik konkrečiai užduočiai būdingos dalies. Žodyno užduotyje lieka žodžių žinių, simbolių paieškoje – vizualinės paieškos greičio skirtumų, o visam užduočių rinkiniui bendri rezultatų pokyčiai išreiškiami g veiksniu.
Teigiamų koreliacijų visuma aptinkama įvairiose kultūrose ir testuose. Vis dar diskutuojama, ar šį bendrumą sukuria vienas bendrasis gebėjimas, kelių gebėjimų sąveika, ar skirtingose užduotyse sutampantys pažintiniai procesai.
Kuo skiriasi g veiksnys, IQ ir FSIQ
Bendrasis veiksnys g, intelekto koeficientas (IQ) ir FSIQ apibūdina susijusius, bet ne tapačius dalykus.
| Sąvoka | Ką ji reiškia |
|---|---|
| G veiksnys | Latentinis bendrasis veiksnys, nustatomas iš kelių pažintinių užduočių koreliacijų |
| IQ | Standartinis intelekto testo įvertis, parodantis žmogaus vietą tarp to paties amžiaus žmonių |
| FSIQ | Bendrasis IQ, sudarytas sujungus pagrindinių subtestų rezultatus |
FSIQ stipriai atspindi g veiksnį, nes sujungia kelių skirtingo turinio subtestų rezultatus. Tačiau FSIQ yra stebimas įvertis, apskaičiuotas pagal konkretaus testo sandarą ir perskaičiavimo metodą, o g veiksnys – latentinis kintamasis, paaiškinantis šių įverčių tarpusavio ryšius. Kaip apskaičiuojamas ir interpretuojamas FSIQ, išsamiau aprašyta straipsnyje Kas yra FSIQ?.
g veiksnio svoris parodo užduoties ryšį su g veiksniu
g veiksnio svoris parodo, kaip stipriai konkretaus subtesto rezultatas susijęs su g veiksniu. Paprastame vieno faktoriaus modelyje, kai g svoris yra 0,70, jo kvadratas lygus 0,49. Tai reiškia, kad 49 % įverčio dispersijos yra bendra su g veiksniu.
WAIS-IV analizėje aritmetikos ir žodyno subtestų g svoris buvo santykinai aukštas, o informacijos apdorojimo greičio subtestų – žemesnis. g veiksnio svoris rodo ne klausimų sunkumą, o tai, kiek subtestas atspindi visam užduočių rinkiniui bendrą gebėjimą. Net to paties subtesto g svoris gali skirtis priklausomai nuo tiriamos grupės, kartu naudojamų testų ir statistinio modelio.
IQ testuose derinamos skirtingo turinio užduotys tam, kad bendras rezultatas nepriklausytų tik nuo konkrečių žinių ar vieno užduočių formato ir parodytų bendrą visam užduočių rinkiniui būdingą lygį.
g veiksnys stipriai susijęs su mokymusi ir profesiniu rengimu
g veiksnys ypač stipriai susijęs su naujo turinio mokymusi ir įsisavinimu. Mokymosi rezultatų metaanalizė ir profesinio rengimo bei darbo rezultatų metaanalizė parodė, kad ryšio stiprumas priklauso nuo vertinamo rezultato.
| Rezultatas | Koreguota koreliacija |
|---|---|
| Mokymosi rezultatai | 0,54 |
| Profesinis rengimas | 0,35–0,49 |
| Šiuolaikinio darbo rezultatai | 0,18–0,22 |
g gerai prognozuoja mokymosi ir profesinio rengimo rezultatus, tačiau jo ryšys su šiuolaikinio darbo rezultatais nėra toks stiprus, kaip manyta anksčiau. Naujausių darbo rezultatų tyrimų duomenys taip pat nepatvirtino ankstesnio aiškinimo, kad kuo darbas sudėtingesnis, tuo geriau g prognozuoja rezultatus. Kaip IQ išreiškiamą bendrą lygį susieti su realiais rezultatais, išsamiau paaiškinta straipsnyje Kodėl verta matuoti IQ.
g veiksnys ir CHC teorijos platieji gebėjimai apibūdina skirtingus lygius
CHC teorijoje intelektas suskirstytas į bendrojo gebėjimo, plačiųjų gebėjimų ir siaurųjų gebėjimų lygius. Šiandien dažnai naudojamame Carrollo modelyje aukščiausiai yra g veiksnys, o po juo – platieji gebėjimai Gc, Gf, Gv, Gwm, Gs ir kiti. Viena iš CHC teorijos pirmtakių – Horno teorija – vieno aukščiausio g veiksnio nenumatė.
g veiksnys parodo visoms pažintinėms užduotims bendrą lygį, o platieji gebėjimai – kokio pobūdžio užduotyse žmogui lengviausia panaudoti savo gebėjimus. Todėl panašų bendrąjį IQ turinčių žmonių kalbos supratimo, samprotavimo, vizualinio-erdvinio apdorojimo, darbinės atminties ir informacijos apdorojimo greičio deriniai gali skirtis. Kaip gebėjimų derinį susieti su konkrečiomis situacijomis, paaiškinta straipsnyje Pažintinių gebėjimų profilis.
BrainTypeIQ pateikia iš 9 subtestų apskaičiuotą bendrąjį IQ ir 5 gebėjimų profilį.